loading...

Eksperimentas: išnagrinėjus lietuviškų dešrelių sudėtį rezultatas šokiravo

Eksperimentas: išnagrinėjus lietuviškų dešrelių sudėtį rezultatas šokiravo
BANERIS

Sulaukėme daug prašymų ištirti dešreles, juk ne paslaptis, kad jas valgo dauguma, kai kurie galbūt labai retai, kai jau visai striuka su idėjomis, ką pagaminti vakarienei, kiti gal ir dažniau, bet valgytojų tikrai netrūksta. Nusprendusios išsiaiškinti, kas jose slypi, nesitikėjome, kad jos taps iki šiol turbūt labiausiai nuvylusiu produktais

Žinoma, mes tikrai žinojome, kad dešrelės yra ne pats sveikiausias produktas. Kaip ir ne vienas manėme, kad velnias žino, iš kokios mėsos jos pagamintos ir ko ten pridėta. Bet kai atidžiai panagrinėjusios pamatėme, kokių priedų ir kiek jų yra, kad jų yra ir vaikiškose dešrelėse, o tai labiausiai siutina, likome labai nemaloniai nustebintos. Tikrai įdomus ir, sakytume, nuviliantis tyrimas.

Taigi nenustebkite, kad šį kartą tirtose dešrelėse rastų ingredientų sąrašas toks ilgas. Pasikonsultavusios su mitybos specialiste doc. dr. Sandrija Čapkauskiene atskiriems ingredientams skyrėme tokius balus:

E250-5. Tai konservavimui naudojama dirbtinė druska, suteikianti mėsai raudoną spalvą. Nitratai skyla į nitritus, kurie jungdamiesi su aminais sudaro stiprias vėžį sukelti galinčias medžiagas. Tokie pokyčiai vyksta kepant mėsą. TAI VIENAS IŠ PRIEDŲ, KURIO NETURĖTŲ BŪTI MAISTE, KURĮ VALGO VAIKAI. Nitritai, patekę į kraują, gali pakeisti raudonuosius kūnelius, nešiojančius deguonį. Dėl šio sutrikdymo, pablogėja savijauta, galimi kvėpavimo sutrikimai, galvos svaigimas ir skausmas. Vaikai labiau linkę į tokį negalavimą. Vengti sergantiems astma, alergija, turintiems polinkį jausti galvos skausmus ir sirgti migrena.

E621-5. Skonio stiprinimo medžiaga. Didesnis kiekis gali sukelti galvos skausmą. Kenksmingas sveikatai. Vengti sergantiems astma, alergija, turintiems polinkį jausti galvos skausmus ir sirgti migrena. Gali būti gyvulinės kilmės arba genetiškai modifikuotas. Perdozavus glutamato, galima pakenkti centrinei nervų sistemai, ilgą laiką vartojamas, gali sukelti neurodegeneracinius pakitimus.

E635-5. Skonio stipriklis. Neigiamas poveikis nežinomas, tačiau draudžiamas dėti į kūdikiams ir mažamečiams vaikams skirtus produktus. Astma sergantiems žmonėms patariama vengti.

-3 balaimechaniškai atskirtą mėsą.
-3 balaiantrą rūšį.

E450-2. Dirbtinis stabilizatorius, emulsiklis ir rūgštingumą reguliuojanti medžiaga. Didelės dozės gali trukdyti įsisavinti medžiagas. Kaulų retėjimas, šlakai, vaikų hiperaktyvumas.

E451-2. Didelės dozės gali trukdyti įsisavinti medžiagas. Kaulų retėjimas, šlakai, vaikų hiperaktyvumas.

E325-2. Natrio laktatas (pieno rūgšties natrio druska) – rūgštingumą reguliuojanti, skonį stiprinanti medžiaga. Suaugusiesiems nėra toksiška medžiaga, tačiau gali būti toksiška kūdikiams, netoleruojantiems laktozės.

E331-2. Vengti alergiškiems ir sergantiems astma. Gali būti genetiškai modifikuotas. Laikomas pavojingu.

E407-2. Stabilizatorius, tirštiklis. Pastaruoju metu siejamas su kancerogenų aktyvacija organizme. Kol neatlikti išsamūs tyrimai, reguliariai dideliais kiekiais vartojant karageniną, galima pakenkti sveikatai.

E316-1. Vengti alergiškiems ir sergantiems astma.

E466-1. Didelės koncentracijos gali sukelti žarnyno problemų, tokių kaip pūtimas, vidurių užkietėjimas, viduriavimas.

-2 balaipirmą rūšį.

-1 balashidrolizuotus augalinius riebalus.

E262-0,5 balo.

E170-0,5 balo.

-0,5 balokvapiąsias medžiagas.

Taigi, kuo balų mažiau, tuo dešrelės geresnės, o daugiausia balų surinkusios dešrelės turi daugiausia paminėtų blogųjų ingredientų.

Eksperimentas: išnagrinėjus lietuviškų dešrelių sudėtį rezultatas šokiravo
Eksperimentas: išnagrinėjus lietuviškų dešrelių sudėtį rezultatas šokiravo
Eksperimentas: išnagrinėjus lietuviškų dešrelių sudėtį rezultatas šokiravo
Eksperimentas: išnagrinėjus lietuviškų dešrelių sudėtį rezultatas šokiravo
Eksperimentas: išnagrinėjus lietuviškų dešrelių sudėtį rezultatas šokiravo
Eksperimentas: išnagrinėjus lietuviškų dešrelių sudėtį rezultatas šokiravo
Eksperimentas: išnagrinėjus lietuviškų dešrelių sudėtį rezultatas šokiravo
Eksperimentas: išnagrinėjus lietuviškų dešrelių sudėtį rezultatas šokiravo
Eksperimentas: išnagrinėjus lietuviškų dešrelių sudėtį rezultatas šokiravo
Eksperimentas: išnagrinėjus lietuviškų dešrelių sudėtį rezultatas šokiravo

Papasakojo apie itin pavojingus ingredientus

Išsamiau apie kai kuriuos ingredientus ir kitus niuansus paaiškino Kauno kolegijos Maisto laboratorijų vedėjas Tomas Brazauskas. „Jei pažymėta aukščiausia rūšis, vadinasi, produkte negali būti naudojami jokie mėsos pakaitalai, t.y. turintys sudėtyje baltymą, pavyzdžiui, soja, ir užpildai – medžiagos, neturinčios baltymo, pavyzdžiui, krakmolas, įvairios skaidulos. Taip pat aukščiausios rūšies produktuose neleidžiama ir mechaniškai atskirti mėsos. Tuo metu pirma rūšis reiškia, kad produkte pakankamai ribojami mėsos pakaitalai ir užpildai, taip pat ir mechaniškai atskirta mėsa. Antros rūšies gaminiuose ribos labai plačios“, – dėsto T. Brazauskas.

Specialistas išsamiau aptarė ir dešrelėse naudojamą nitritą. Anot jo, šis priedas padeda dešrelėms nesugesti ir suteikia gaminiams rausvą spalvą, nors, kaip juokaudamas priminė pats, namuose esame įpratę matyti, kad iškepta mėsa tampa pilka, bet jos nedažome rausvai ir valgome būtent pilkšvą. Natrio nitrito jis neišskyrė kaip itin pavojingo ingrediento, tačiau akcentavo, kad tiek nitritai, tiek nitratai labai pavojingi mažiems vaikams, nes didesnis šių medžiagų suvartojimas stabdo deguonies apytaką kraujyje.

Taip pat T. Brazauskas aptarė ir kitus ingredientus: „Tokios medžiagos, kaip stabilizatoriai, fosfatai, tirštikliai, padeda dešrelėse išlaikyti didesnį kiekį vandens, kuris turi svarią įtaką gaminio kainai. Į juos reikėtų žiūrėti atsargiai – vieni jų visiškai nepavojingi ir netgi natūralūs, kiti gali būti pavojingi.

Eksperimentas: išnagrinėjus lietuviškų dešrelių sudėtį rezultatas šokiravo

Vienaip ar kitaip, daugelio stabilizatorių, tirštiklių, emulsiklių vartojimas gali atsiliepti virškinimo traktui, kitaip sakant, dėl jų gali pūsti pilvą, laisvinti vidurius. Aromatą ir skonį stiprinančias medžiagas vertinu taip pat įvairiai – taip, jos skatina apetitą ir jų labiausiai reikėtų vengti vaikams, paaugliams ir besilaukiančioms ar maitinančioms moterims, nes jie skatina vaikų hiperaktyvumą. Žinoma, labai pavojinga juos vartoti tiems, kurie patiria įvairių alerginių reakcijų.“

Specialistas itin kritiškai atsiliepė apie mechaniškai atskirtą mėsą. „Pirmiausia atskiriamos vertingosios paukštienos dalys: krūtinėlė, kumpeliai, petukai, o viskas, kas lieka, patenka į specialų įrenginį, panašų į mėsmalę. Praktiškai jis pradėtas naudoti apie 1950 metus. Pagrindinė priežastis, kodėl atsirado tokia mėsa, buvo tas, kad liktų mažiau gamybinių atliekų, būtų „išgaunama“ daugiau mėsos ir būtų galima produkciją atpiginti. Vienaip ar kitaip – į mechaniškai atskirtą mėsą žiūriu net labai skeptiškai ir stengiuosi nevartoti produktų, kurių sudėtyje yra mechaniškai atskirtos mėsos“, – įspėjo T. Brazauskas.

Gamintojų vertinimas

Kaip ir darydamos kiekvieną tyrimą vėl kreipėmės į mūsų akiratyje atsidūrusių gaminių gamintojus. Deja, į mūsų klausimus dėl pridedamų konservantų ir pačios gamybos atsakė tik AB Vilniaus paukštyno Kokybės kontrolės tarnybos vadovė Irena Laginauskienė.

„Mėsos gaminius (termiškai apdorotus) pagaminti be maisto priedų galima, tačiau vartotojai tokių produktų neperka, nes jie nepatrauklūs nei skoniu, nei išvaizda ir yra labai trumpo vartojimo termino. Buvome sukūrę tokių produktų, tačiau jie rinkoje neprigijo, nes vartotojai jų tiesiog nepirko, – sakė įmonės atstovė. – Vilniaus paukštyne taip pat gaminami produktai, kurie tinkami vaikų mitybai, pavyzdžiui, virtos „Tigriuko dešrelės“, „Kakės Makės“ dešrelės ir dešra, kuriuose leistinų vartoti maisto priedų taip pat yra, tačiau jie neviršija leidžiamų normų produktuose, skirtuose vaikų mitybai.“

Eksperimentas: išnagrinėjus lietuviškų dešrelių sudėtį rezultatas šokiravo

I. Laginauskienės teigimu, konservantas E250 (natrio nitritas) yra randamas daugumoje termiškai apdorotų mėsos ir paukštienos gaminių sudėčių. „Pats priedas yra nepalankus sveikatai, tačiau itin mažas jo kiekis, kuris naudojamas technologinei funkcijai – išlaikyti rausvą mėsos spalvą, atlikti, neturi poveikio sveikatai. Vertinant vartojamus tokių mėsos gaminių kiekius, net ir kas dieną valgant tokius produktus dideliais kiekiais, neigiamo poveikio sveikatai nebus.“

Į klausimą, kuo skiriasi prieskoniai nuo prieskonių ekstraktų, įmonės atstovė atsakė:
„Iš maisto saugumo pusės, gamyboje naudoti prieskonių ekstraktus yra patikimiau, stabilesnė jų kokybė ir vertingųjų medžiagų kiekis, nes prieskonių savybės labai priklauso nuo to, kur augo konkrečios žolelės, kaip surinktos, kaip išdžiovintos, apdorotos ir laikytos.“

Jei valgote, rinkitės geriausias

Savo ruožtu visų pirma patartume, jei ir valgote dešreles – valgykite jas be priedų, išsirinkite geriausias. Nevalgykite jų kavinėse ar užkandinėse, nes tikrai nežinia, kurios iš sąrašo yra patiekiamos.

Beveik visose dešrelėse buvo natrio nitrito – priedo, kuris tampa itin pavojingas kepamas, taigi venkite keptų dešrelių, jei nežinote jų sudėties. Žinoma, nuo vieno dešrainio nenumirsite, bet iš kitos pusės – kodėl jį reikia valgyti, jei žinai, kad jame gali būti vėžio sukėlimą skatinančių medžiagų? Kad ir nedideliais kiekiais.

Taip pat pastebėjome, kad brangiausios dešrelės nebūtinai yra geriausios. Ir už mažesnę kainą galima įsigyti tikrai neblogų dešrelių, taigi žiūrėkite etiketes.

Dar vienas svarbus pastebėjimas – natrio nitrito buvo visose tirtose vaikiškose dešrelėse. Jis yra tikrai stiprus konservantas, tad gal geriau jau nupirkite dešrelių be konservantų. Juo labiau, kad turbūt visos mamos žino vaikų mėgstamus „dešrelių aštuonkojus“, kurie yra kepami keptuvėje – primename dar kartą, kad natrio nitrito kepti negalima, nes jis tampa pavojingas.