loading...

Lietuviai atrado legalų būdą pasipelnyti iš taromatų: administratoriai bejėgiai ir sustabdyti negali

Lietuviai atrado legalų būdą pasipelnyti iš taromatų: administratoriai bejėgiai ir sustabdyti negali
BANERIS

Pradėjus veikti taromatų sistemai, išradingumu pasižymintys tautiečiai nuo pat pirmos dienos bandė įvairiausiais būdais pasipelnyti apgaule – tampė butelius už virvučių, etikete apsivyniodavo ranką, klijavo atspausdintas etiketes ant taros, už kurią neturi būti išmokami pinigai, ir panašiai.

Tačiau paskutinė lietuvių gudrybė nustebino net visko mačiusius sistemos administratorius, kurie kol kas bejėgiai pasipriešinti ir svarsto, kuo tai baigsis. Neprireikė net jokio sukčiavimo ar apgaudinėjimo – lietuviai atrado visiškai legalų būdą, kaip pasipelnyti, o už tai dėkingi ne kam kitam, bet dabartinei valdžiai.

Nemokama tara iš kaimyninių šalių

„Valstiečiams“ stipriai padidinus alkoholinių gėrimų akcizo tarifą, lietuviai pradėjo labiau dairytis į kaimynines šalis – Lenkiją, Latviją, kur alaus kainos skiriasi dvigubai. Iš pradžių lietuvius domino tik alus, tik vėliau pamatė, kad gali užsidirbti pridavę butelį.

„Pastebėjau, kad ant kai kurių įsigytų alaus butelių yra depozito ženklas, ir nutariau Latvijoje pirktą alų priduoti taromate. Pavyko! Tiesą pasakius, nesitikėjau, kad taromatas priims butelius, juk kalba skiriasi. Atidžiau patyrinėjęs atsivežtą alų iš Latvijos, pastebėjau, kad depozito ženklas yra ne ant visų butelių ar skardinių, bet taromatas kol kas priėmė viską, kas buvo pažymėta depozito ženklais“, – teigė redakcijai parašęs Tomas, apsipirkęs mažame Latvijos Medumo miestelyje, kuris yra vos kelios minutės nuo Zarasų.

Vyras pasakojo, kad dabar ne tik jis, bet ir draugai perka tik tą alų, kuris pažymėtas depozito ženklu, o geriausias dalykas yra tai, kad Latvijoje nereikia mokėti jokio 10 centų depozito mokesčio.

„Pas latvius nėra užstato sistemos – moki tokią kainą, kokia nurodyta ant etiketės. Viena skarbonkė „Carlsberg“ alaus Latvijoje kainuoja 0,79 Eur. Kadangi vėliau viską priduodu taromate, išeina, kad už alų sumoku 0,69 Eur. Tuo metu Lietuvoje šio alaus skarbonkė kainuoja 1,39 Eur plius 10 centų taros mokestis. Kaina skiriasi du kartus!“ – pasakojo Tomas.

Gudrybę, anot vyro, pastebėjo ir kiti žmonės, kurie vis dažniau iš Zarasų įsigyti alkoholinių gėrimų, dažniausia alaus, važiuoja į Latviją. Depozito mokestis netaikomas ne tik Latvijoje, bet ir Lenkijoje.

Situaciją stebi, kol kas mastai nedideli

Visokiausių apgaudinėjimų ir gudrybių matę taromatų sistemos administratoriai šį kartą liko nustebę ir teigė, kad kol kas tokių atvejų, kai tautiečiai priduoda butelius iš užsienio, nėra girdėję.

Vis dėlto jis pripažino, kad tai realu. Tiesa, kokių pasekmių tai sukels ateityje, dar neaišku.

„Taip, daugkartinius butelius taromatai priima, jokių bėdų nėra. Net aludariai neprieštarauja, kad buteliai tiek iš Latvijos, tiek Lenkijos pasiekia. Jie tokios pačios formos. Tiesa, dėl priduodamų skardinių – vienkartinių pakuočių, – tai tokie dalykai sistemą branginą, nes gamintojams taikomi skirtingi tarifai. Įvertinus galimą riziką, kad kažkokia dalis grįžta iš Latvijos, didėja ir kaštai.

Kol kas mes nematome tendencijos, kad tokios pakuotės, kuriomis prekiaujama ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje, Latvijoje grįžtu kažkaip kitaip. Jeigu ir vyksta dabar tokie dalykai, tai kol kas mažais masteliais, bet jeigu taip bus, tai vyktų ekonominis gamintojų skatinimo mechanizmas dėl ženklinimo, tuomet tektų keisti ženklinimą Lietuvos teritorijai ir gamintojams pabrangtų tvarkymo kaštai“, – sakė VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ generalinis direktorius Gintaras Varnas.

Pažaboti taros migracijos iš kaimyninių šalių kol kas neketinama ir bus stebima, ar reiškinys įgaus didesnį mastelį.

Lietuvoje įsigaliojusi užstato (arba depozito) už vienkartines pakuotes sistema žinoma švedams, vokiečiams, ji veikia visose Skandinavijos šalyse, Nyderlanduose, Estijoje, tačiau daugelyje kitų ES šalių nėra taikoma.

Išradingumui ribų nėra

Praėjusių metų vasario mėnesį startavusi taromatų sistema nuo pirmos dienos įkaitino ir sukčių vaizduotę. Dėl keliasdešimt centų bandantys „apgauti“ aparatus gyventojai mėgino įvairiausius būdus.

Dėl 10 centų gudročiai fotografavo etiketes, jas spausdino ir klijavo ant nepriduodamų skardinių ar butelių. Tai yra bene gudriausias būdas, kaip į taromatus patenka ta tara, už kurią neturi būti išmokami pinigai.

Perklijavus etiketę nuo priduodamos taros ant nepriduodamos, taromatas netinkamą skardinę priima kaip tinkamą. Esą svarbu, kad skardinės būtų bent panašaus dydžio. Kiti klijuoja ir padirbtus brūkšninius kodus.

Elementariausias taikytas apgaulės būdas: prie butelio ar skardinės sukčiai pririša raištelį. Kai taromatas tarą priimą ir „praryja“, timptelėjus virvutę, skardinė ar butelis ištraukimas atgal. Taip tą pačią tarą esą galima priduoti ne kartą.

Sukčiai nevengia padirbinėti ir čekių, kuriuos aparatas išduoda už priduotą depozitinę tarą.

Lietuvoje atsiradus taromatų sistemai, policija nuo pirmos dienos gavo papildomo darbo. Savo ruožtu policijos pareigūnai teigia, kad jei nepavyksta sukčiaus sugauti už rankos, nereiškia, kad nusikaltimas nebus išaiškintas, mat taromatai yra filmuojami vaizdo kameromis.

„Susekti nėra sunku, nes taromatai filmuojami. Tokiems asmenims gresia atsakomybė nuo 86 iki 260 eurų bauda arba administracinis areštas nuo 10 iki 30 parų“, – teigė policijos atstovas Paulius Radvilavičius.

Tačiau lietuvių atrastas naujas būdas – priduoti iš užsienio atsivežtą tarą – nėra joks sukčiavimas, o legalus būdas, kurį, kaip juokiasi gyventojai, parodė pati valdžia.